Klubo sąnario osteoartritas – tai bendras ligų grupės pavadinimas, apimantis visas degeneracinės klubo sąnario sistemos ligas, kurios ardo kremzlinį audinį, yra progresuojančio pobūdžio. Ši liga turi kitą pavadinimą - koksartrozė. Liga pasižymi skausmu minėtoje srityje, sunkiai gydoma ir diagnozuojama.
Klubo artrozės priežastys ir vystymosi mechanizmas
Klubo sąnario artrozė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė yra liga, kuri išsivystė savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, kaip šalutinis natūralaus senėjimo proceso poveikis. Antrinė artrozė yra kitokio pobūdžio ligos komplikacijos pasekmė.
Esant sveikam dubeniui, rentgeno nuotraukoje aiškiai matomas atstumas tarp šlaunikaulio galvos ir acetabulumo. Tai rodo optimalią šlaunį dengiančios kremzlės būklę, o kartu yra artrozės nebuvimo požymis. Jei atstumas nepastebimas, kremzlė buvo pažeista, o tai reiškia, kad yra pagrindas manyti, kad yra aukščiau aprašyta liga. Ši artrozės forma nėra genetinė, tai yra, kaip taisyklė, ji nėra paveldima. Tačiau tokie veiksniai kaip kremzlės silpnumas, kaulų trapumas, medžiagų apykaitos sutrikimai gali būti perduodami iš kartos į kartą ir gali paskatinti artrozės vystymąsi.
Tačiau pagrindinės šios ligos priežastys – įvairios infekcinio, traumatologinio pobūdžio ligos. Pavyzdžiui:
- Klubo sąnario išnirimas, klubo displazija – tai įgimtos ligos, dažniausiai diagnozuojamos ankstyvoje vaikystėje naudojant ultragarsinę diagnostiką. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti šią patologiją, kuri yra dešimčiai procentų naujagimių, nes displazijos korekcija galima tik pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais.
- Infekcinės ir lėtinės uždegiminės ligos, tokios kaip klubo sąnario tuberkuliozė. Ši liga ypač pavojinga dėl labai sunkios diagnozės. Dažnai simptomai yra tokie lengvi, kad jie painiojami su kita liga. Net rentgenas kartais padeda nustatyti tuberkuliozę tik pažengusioje stadijoje, kai visiškai pasveikti nebeįmanoma. Visa tai apsunkina ir tai, kad šalyje trūksta siaurų specialistų, galinčių teisingai diagnozuoti ir gydyti šią ligą.
- Metabolizmo ir skydliaukės sutrikimai, tokie kaip cukrinis diabetas.
- Perteso liga, kuria dažniausiai serga berniukai. Sergant šia liga, kenčia šlaunikaulio galva, sutrinka jos kraujotaka, dėl to kenčia kremzlės audinys.
- Įvairūs mechaniniai sužalojimai, tokie kaip klubo sąnario sužalojimai ir išnirimai.
Simptomai
Artrozė yra labai pavojinga liga, nes pačioje pradžioje ji gali būti visiškai besimptomė. Dažnai tik laimingo atsitiktinumo dėka rentgeno tyrimas atskleidžia šio negalavimo buvimą pacientui, kuris savyje nerado nė vieno ženklo.
Klubo sąnario artrozė gali būti pirmojo, antrojo ar trečiojo laipsnio, priklausomai nuo ligos sunkumo. Pirmojo laipsnio artrozei būdingas skausmas tik fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, einant, ir skauda tik patį sąnarį. Rentgeno spinduliuose atstumas tarp šlaunikaulio galvos ir ertmės yra maždaug pusė įprasto atstumo. Sergant antrojo laipsnio liga, skausmas sustiprėja, spinduliuoja į kirkšnį ir gali būti net ramybėje, gali atsirasti šlubavimas. Trečiasis laipsnis yra sunkiausias, kai pacientas negali savarankiškai judėti be pagalbinių priemonių, skausmas yra nuolatinis. Žmogus vaikščiodamas priverstas pasilenkti į vieną pusę dėl kojos sutrumpėjimo.
Diagnostika
Diagnozuojant svarbu surinkti teisingą ligos istoriją. Šiuo atveju visų pirma atkreipiamas dėmesys į skausmo pobūdį ir trukmę, skausmo taškų išsidėstymą, raumenų ir nervų galūnių atrofiją, paciento eisenos ypatybes, galūnių kraujotakos būklę.
Atsižvelgiant į visa tai, rentgeno tyrimas yra lemiamas diagnozuojant klubo sąnario artrozę, tačiau gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip: šlaunies MRT, punkcija iš skausmingos vietos, galūnių tomografija, ultragarsinis tyrimas.
Ligos gydymas
Visų pirma, gydant artrozę, būtina pašalinti skausmą arba bent jau sumažinti jį iki paciento toleruojamo lygio. Tam naudojami NVNU, kurie ne tik kovoja su skausmu, bet ir malšina uždegimą.
Tada skiriami vaistai, aprūpinantys kremzlės audinį, kuris gali jį atkurti, tačiau tik ankstyvosiose ligos stadijose. Jei reikia, skiriamos ir hormoninės injekcijos. Tačiau visus aukščiau išvardintus vaistus gali skirti tik gydytojas!
Naudojama fizioterapija (nors daugelis ekspertų tokį gydymą laiko laiko švaistymu). Tai specialus masažas, gydymas lazeriu, manualinė terapija, fizioterapiniai pratimai. Tačiau šios procedūros užima daug laiko ir paciento lėšų, nors nėra lemiamas gydymo metodas.
Tačiau, sergant 3 laipsnio artroze, gydytojai dažniausiai reikalauja chirurginės intervencijos, sunaikintą sąnarį pakeičiant protezu.
Liaudies metodai kovoti su artroze
Tradicinė medicina taip pat neatsilieka nuo sunkios ligos gydymo. Šiems tikslams naudojami įvairūs tepalai ir kompresai, paruošti iš beržo lapų, varnalėšų, kopūstų. Jie susmulkinami į košę ir pririšami prie skausmo vietos.
Kompresams naudojamas medaus, alkoholio, jodo ir glicerino mišinys. Tradicinė medicina patvirtina vonių su dilgėlių nuoviru veiksmingumą. Taip pat gydymas bičių įgėlimais tapo labai populiarus siekiant atsikratyti ligos. Medaus, morkų, burokėlių, ridikėlių ir alavijo sulčių tinktūrą reikia užpilti degtine ir infuzuoti savaitę, po to tinktūrą galima gerti kartą per dieną po 20 gramų.
Koksartrozės profilaktika
Paprastai prevencinės priemonės apima griežtą svorio kontrolę (nes antsvoris labai apkrauna klubų sąnarius), teisingą fizinio krūvio paskirstymą, kad neperkrautų sąnarių, ir laiku, esant menkiausiam įtarimui, kreiptis į specialistą. .
Klubo sąnario artrozė – itin nemaloni ir sunki liga, gresianti rimtomis komplikacijomis, tačiau laiku pasikonsultavus su kvalifikuotu gydytoju, baisių ligos pasekmių išvengsite.